Archival Descriptions

Displaying items 21 to 40 of 58
Language of Description: Czech
Language of Description: Lithuanian
  1. Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) operatyvinės įskaitos bylos

    • Lietuvos Ypatingasis Archyvas
    • F. K-30. Ap. 1
    • English, Lithuanian
    • 1926-1991
    • Apyraše yra 1882 opreatyvinės bylos. "SSRS OGPU-GUGB-NKVD-MGB-KGB ir LSSR NKVD-KGB kontržvalgybinių padalinių vestos operatyvinės įskaitos bylos (tarpukariu Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjams, katalikų dvasininkams, 1941 m. sukilimo dalyviams, pokario metų partizanams, antisovietinių organizacijų vadovams, disidentams, bėgliams iš SSRS ir kitiems valstybiniams nusikaltėliais laikytiems asmenims)". Parengta pagal LYA.

    Apyraše yra operatyvinių bylų susjusių su Holokaustu.

  2. LSSR-MGB-KGB centro skyriai (pabiros).

    Dalis operatyvių apyrašo bylų yra susijusios su Holokaustu.

  3. LTSR Vidaus Reikalų Ministerija. Vilnius

    Okupacinės valdžios įsakymai, potvarkiai, atsišaukimai ir skelbimai.

  4. Palestinos žydų fondams - Pamatinio Palestinos fondo (Karen Hajesod) ir Žydų tautinio fondo (Karen Kajemet Lejisroel) - remti draugija

    "Palestinos pamatinio fondo „Karen Hajesod“ draugija Lietuvoje (1921-07-23--1936-10-13) Palestinos pamatinio fondo (Karen Hajesod) draugijos Lietuvoje įstatai 1921-07-23 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr. 103. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, centro komitetas. 1929-02-07 draugija pakeitė įstatus ir persiregistravo, rejestro Nr. 1189. Palestinos pamatinio fondo (Karen Hajesod) draugijos Lietuvoje nariais galėjo būti visi žydų tautybės asmenys. Draugijos tikslas buvo rinkti lėšas žemės sklypams pirkti ir žydų tautiniam centrui Palestinoje a...

  5. Rukšėnas K. Hitlerininkų politika Lietuvoje 1941-1944 metais (istorijos mokslų kandidato disertacija)

    Disertacijoje yra informacijos apie nacių vykdomą politiką žydų atžvilgių, apie priverstinio darbo stovyklas žydams, apie žydų kalinius kalėjimuose Lietuvoje.

  6. Tauragės apskrities viršininkas

    • Der Kreischef in Tauroggen

    "Vokiečių civilinės administracijos bei aukštesniųjų lietuviškosios savivaldos institucijų nurodymai, aplinkraščiai; 1942-05-27 visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo nuostatai; apskrities ir valsčių valdybų posėdžių protokolai; nusikaltimų bei atsitikimų protokolai; kvotos ir administracinių baudų bylos; nuosavybės grąžinimo, valdiškų siuntų, pašto ženklų aktai; žinios apie draugijų ir kooperatyvų valdybas; seniūnijų, apylinkių, gyventojų, darbininkų, repatrijavusių iš Suvalkų krašto rusų ir sovietinių karo belaisvių sąrašai; susirašinėjimo žydų tautybės piliečių turto ...

  7. Terezín

    Archivní dokumenty, které se zachovaly z období trvání terezínského ghetta (24. listopad 1941 – 8. květen 1945, včetně pozdějších spisů z doby po osvobození), představují pouhé torzo písemností, které zde vznikly. Jen část dokumentů, které sbírka obsahuje, lze považovat za úřední spisy, vzniklé z činnosti terezínské Rady starších a jednotlivých oddělení a úseků její samosprávy. Součástí této první skupiny je i poměrně bohatý soubor map, plánů a nákresů ghetta, jeho okolí, jednotlivých bloků a budov i různé nákresy zařízení, předmětů a konečně i nápisy. Připojen je též menší soubor různých ú...

  8. Trakų apskrities viršininko fondas

    Apskrities viršininko dokumentų kolekcijoje yra svarbių dokumentų, susijusių su žydų bendruomenės ir žydiškų organizacijų veikla tarpukariu, su getų įkūrimu, žydų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto konfiskavimu, Holokaustu Lietuvos provincijoje.

  9. Ukmergės apylinkės teismas

    Fonde yra civilinės ir baudžiamosios bylos, yra išlikę liudininkų kvotos protokolai, kuriuose paliudyti įvykiai mieste Antrojo pasaulinio karo metais.

  10. Ukmergės kalėjimas

    Ukmergės kalėjimo veiklos dokumentai, suimtų ir tardytų asmenų, politinių ir kriminalinių kalinių, karo belaisvių, nuo 1941 m. birželio pab. iki rugsėjo mėn. kalintų žydų asmens bylos.

  11. Vilniaus sunkiųjų darbų kalėjimas (Vilniaus Lukiškių kalėjimas)

    • Das Lukischki-Gefängnis in Wilna

    Fondą sudaro 5 apyrašai: 1. Kalinių asmens bylų apyrašas. 2. Veiklos bylų apyrašas (268 bylos, liet. ir vok. k.) Vadovaujančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, Vilniaus sunkiųjų darbų kalėjimo viršininko įsakymai, Tarnautojų darbo vidaus tvarkos, kalinių elgesio taisyklės, kalėjimo turto perdavimo-priėmimo aktai; susirašinėjimo veiklos, personalo, suimtųjų, kalinių, rusų karo belaisvių klausimais dokumentai, statistinės žinios apie vokiečių tardytus asmenis, politinius kalinius, suimtuosius; tarnybos paskirstymo žinios, asmenų prašymai priimti į tarnybą, budėjimo žurnalai, bausmių terminų ka...

  12. Vilniaus žydų muziejaus dokumentų kolekcija

    1. Žydų geto dokumentų bylų apyrašas (lietuvių, rusų, jidiš k., mikrofilmai). - Vilniaus žydų geto dokumentai: žinios apie žydų darbininkų skaičių, geto FPO (pogrindinės partizanų organizacijos) atsišaukimai, Vilniaus miesto darbovietės, kuriose dirbo žydai, sąrašai. - Šiaulių miesto gebitskomisaro ir įgaliotinio žydų reikalams potvarkiai Judenrato (žydų tarybos) nariams. - 1941 m. rugpjūčio pab.-rugsėjo pr. Pivonijos miške sušaudytų Ukmergės žydų gyventojų sąrašas. Švenčionių geto planas. Ašmenos geto Judenrato aktas apie Rytų Lietuvos miestelių žydų nužudymą Paneriuose, Vilniaus srities m...
  13. Zarasų apskrities viršininkas

    "Vokiečių civilinės administracijos bei aukštesniųjų lietuviškosios savivaldos institucijų nurodymai, potvarkiai, įsakymai ir aplinkraščiai; apskrities viršininko įsakymai, policijos nuovadų viršininkų pranešimai ir raportai apie padėtį apskrityje; susirašinėjimo organizaciniais, finansiniais, prievolių atlikimo, kainų, kultūros paminklų apsaugos, karo belaisvių, rusų pabėgėlių, administracinių baudų, sveikatos apsaugos, gyventojų aprūpinimo maisto produktais, žydų tautybės piliečių turto likvidavimo, gyventojų surašymo ir kt. klausimais dokumentai; žinios apie apskrities gyventojų skaičių;...

  14. Židovská náboženská obec Bechyně

    Fond tvoří zápisy ze schůzí, zlomky spisového materiálu obce, finanční agenda, kniha synagogálních sedadel a hazkara. Většina zachovaného materiálu pochází z přelomu 19. a 20. století. Výjimku tvoří pouze kniha sedadel, která obsahuje zápisy z 1. poloviny 19. století. Do období 2. světové války zasahuje hazkara, vedená až do roku 1940 (pouze jeden pamětní zápis).

  15. Židovská náboženská obec Benešov

    Kromě stanov ŽNO (1896) a stanov pohřebního bratrstva (1920) fond obsahuje seznam členů obce, finanční agendu (včetně chudinské péče) a spisy k opravě synagogy. Naprostá většina zachovaných materiálů pochází z let 1900 – 1925. Pouze kniha pohřebního bratrstva, kterou tvoří kopie stvrzenek o přijatých částkách, je dovedena do roku 1940. Kromě toho založilo pohřební bratrstvo v roce 1940 pokladní knihu, do níž se zapisovaly příjmy a vydání až do května 1941.

  16. Židovská náboženská obec Beroun

    Fond obsahuje stanovy ŽNO, včetně změn (1871–1933), podací protokoly, zápisy ze schůzí, volební a personální spisy, matriční a finanční agendu a písemnosti pohřebního bratrstva. Materiály přidružených obcí Liteň a Mořina tvoří především finanční knihy a spisy. Zachované písemnosti ŽNO Beroun zachycují agendu od poloviny 19. století do 30. let 20. století. Pouze knihy pohřebního bratrstva v Mořině byly vedeny už v 1. polovině 19. století. Materiály z období okupace (1939–1942) tvoří rozsáhlejší celek. Kromě podacích protokolů a pokračování předválečné agendy (týkající se náboženské daně, dal...

  17. Židovská náboženská obec Brandýs nad Labem

    Fond obsahuje zápisy ze schůzí, volební spisy, personální spisy, písemnosti týkající se matričních záležitostí a výuky náboženství, finanční agendu a materiály pohřebního bratrstva: stanovy (1892–1906), zápisy ze schůzí a zlomek spisové agendy. Součástí souboru je finanční kniha ženského spolku a hazkara. Písemnosti z let 1938 – 1940 představují především účetní doklady, včetně související korespondence. Jedná se o navazující součást předválečné účetní agendy. V rámci sociální péče je zde obsaženo i několik spisů týkajících se podpory uprchlíků.

  18. Židovská náboženská obec Brno

    Jedná se o nepatrné zlomky materiálu převážně nalezené v mimobrněnských fondech. Většinou jsou to drobné tisky: stanovy ŽNO (1894), stanovy a výroční zprávy několika spolků, pamětní spis o zlepšení státně-občanských poměrů Židů. Z doby nacistické okupace pochází poučení o povinnosti přihlásit umělecké a drahocenné předměty, zemědělské a lesní pozemky, cizozemská platidla a pohledávky vůči cizině (1939) a kniha záznamů o sňatcích z let 1941 – 1942.

  19. Židovská náboženská obec Čáslav

    Fond je pouhým torzem, obsahuje zápisy ze schůzí dovedené do roku 1940, knihu ohlášek sňatků (1892 – 1937), pokladní knihu a zlomek písemností Israelitského dámského dobročinného spolku, včetně stanov (1922).

  20. Židovská náboženská obec Divišov

    Fond obsahuje zápisy ze schůzí, pokladní knihy a zlomek spisového materiálu. Finanční knihy jsou dovedeny do r. 1942. Součástí fondu jsou oběžníky došlé v letech 1940 – 1942.