Trijų asmenų grupė, iš kairės: Josifas Levinsonas, L. Levinsonaitė, A. Levinsonas prie prie paminklinio akmens žydų žudynių ir užkasimo vietoje Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., Katkiškės kaime (u. k. 11008). Šioje vietoje 1941 m. lapkričio 3 d. nužudyti ir palaidoti 1535 Lazdijų apskrities žydai: 485 vyrai, 511 moterų, 539 vaikai. Nuotrauka daryta 1990 m. lapkričio 3 dieną.

Pirmomis karo dienomis Lazdijuose ir apskrities valsčiuose įsisteigę laikinieji komitetai organizavo vietos civilinę administraciją, pagalbinę policiją ir svarstė „žydų klausimą“. Masiniai žydų suėmimai prasidėjo rugpjūtį. Rugsėjo 1 d. į šalia Lazdijų, Katkiškės kaime, įsteigtą getą suvaryti Lazdijų miesto ir valsčiaus žydai. Geto teritorija aptverta, saugota, kaliniai varyti į darbus. Katkiškės gete nebuvo tik Leipalingio žydų. Jie iš pradžių kelioms dienoms uždaryti miestelio sinagogoje, o rugsėjo 11 d. nužudyti už miestelio katalikų kapinių. Katkiškės akcija planuota spalio pabaigoje, bet savaitei nukelta. Galiausiai lapkričio 3-iąją gausiõs vietos žydų bendruomenės nebeliko. Ekshumacija po karo parodė, kad būta mažiausiai 1503 aukų, dauguma jų – Lazdijų miesto žydai. Lavonai apkasti keliomis eilėmis, be viršutinių drabužių, avalynės. Išsigelbėti pavyko vos keliems Lazdijų žydams. (pagal Valentino Brandišausko „Lazdijų apskrities žydų likimas nacistinės okupacijos metais: nuo teisių apribojimo iki žūties“, http://genocid.lt/centras/lt/664/a/, žiūrėta 2020-08-05).

Josifo Levinsono archyvas