Avromo Suckeverio eilėraščių ciklas "Veidai pelkėse", jidiš k., 1941 m. birželis
Extent and Medium
aukštis x plotis – 27,0 x 21,4 cm
rašymas rašalu
užrašai
Places
- Ukmergės g., Vilniaus m. sav., Lietuva
Avromo Suckeverio eilėraščių ciklas "Veidai pelkėse", jidiš k., 1941 m. birželis
Extent and Medium
aukštis x plotis – 27,0 x 21,4 cm
rašymas rašalu
užrašai
Scope and Content
Eilėraščių ciklą Veidai pelkėse (jidiš k. "Penimer in zumpn") Avromas Suckeveris (1913 Smurgainys – 2010 Tel Avivas) kūrė naciams įžengus į Vilnių pasislėpęs sugriautame dūmtraukyje savo sename bute Ukmergės gatvėje Vilniuje. Ciklą sudaro devyni eilėraščiai, užrašyti vieno popieriaus lakšto averse ir reverse jidiš k. juodu rašalu. Lakšto reverse poetas vėliau įrašė tokią pastabą: "Eilėraščius „Veidai pelkėse“ kūriau, marui įžengus į Vilnių. Maždaug nuo birželio 25 d. iki liepos 5 dienos. Aš rašiau pasislėpęs sugriautame dūmtraukyje savo sename bute Ukmergės gatvėje 14. Aš slapsčiausi nuo gaudytojų, kurie griebdavo kiekvieną aptiktą vyrą, suprantama – žydus. Mano žmona šiuos posmus nešėsi per visus siaubus ir nelaimes. Jie drauge keliavo per pirmąsias provokacijas ir kartu kraujavo kalėjime nuo Švainenbergo botago. Per stebuklą ji parbėgo su jais atgal į getą, kuriame manęs jau nebebuvo – aš išėjau per geltoną vidurnakčio šviesą. Kai grįžau, radau žmoną ligoninėje. Raitydamasi gimdymo skausmuose ji gniaužė saujoje šias dainas. A. S. 1942.5.16".
Visas kūrinio rankraštis buvo paslėptas gete ir jo likimas daugelį metų buvo nežinomas. Izraelyje gyvenęs poetas tik 1990 m. iš straipsnio Lietuvos žydų bendruomenės laikraštyje Lietuvos Jeruzalė sužinojo, kad jo rankraštis surastas Lietuvos valstybiniame archyve. Poetas Alfonsas Bukontas 1993 m. kultūros savaitraštyje Šiaurės Atėnai paskelbė šio ciklo vertimą iš jidiš kalbos į lietuvių kalbą. Šis A. Suckeverio rankraštis buvo grąžintas atkurtam Žydų muziejui Vilniuje ir iki šiol jame saugomas.
Avromas Suckeveris – jidiš literatūros klasikas, vienas Lietuvos žydų introspektyviosios literatūros pradininkų.
Gimė chasidų rabinų šeimoje. Vaikystėje su tėvais Pirmojo pasaulinio karo metais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, Vilniaus universitete klausėsi literatūros paskaitų, buvo žydų avangardo dailininkų ir rašytojų sambūrio Jung Vilne (Jaunasis Vilnius, 1929–1941) narys. Pirmieji A. Suckeverio eilėraščiai, inspiruoti iš Smurgainių kilusio Mošės Kulbako poezijos, Vilniaus ir Varšuvos žydiškuose laikraščiuose pasirodė apie 1933 m. Pirmoji jo poezijos knyga „Lider“ („Dainos“) išėjo 1937 m. 1940 m. A. Suckeveris išleido gamtos grožį apdainuojantį rinkinį „Valdiks“ („Miškinė“).
Kilus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko į Vilniaus getą, iš kurio vėliau pabėgo, partizanų būriuose kovėsi su naciais. Po karo drauge su rašytoju Š. Kačerginskiu rinko išlikusią JIVO medžiagą, Lietuvos žydų kultūros artefaktus. 1945 m. išėjo jo knyga „Di festung“ („Tvirtovė“), o 1946 m. – „Lider fun geto“ („Geto dainos“). Tuo pat metu Paryžiuje pasirodė jo prisiminimų knyga „Vegn Vilner geto“ („Apie Vilniaus getą“). Kaip liudininkas A. Suckeveris 1946 m. dalyvavo Niurnbergo procese. 1947 m. jis atvyko į Palestiną ir apsigyveno Tel Avive. Čia 1948 m. išėjo jo knygos „Di jidiše gas“ („Žydų gatvė“) bei „Geheimštot“ („Paslapčių miestas“), kuriose vaizduojamas Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė. Nuo 1949 m. A. Suckeveris redagavo žurnalą „Di goldene keit“ („Auksinė grandinė“). Jo eilėraščių rinkiniai „In fajer vogn“ („Ugnies vežime“, 1952), „Sibir“ („Sibiras“, 1953), „Ode cu der toib“ („Odė balandžiui“, 1955), „In Midbor Sinaj“ („Sinajaus dykumoje“, 1956), „Gaistike erd“ („Dvasios žemė“, 1961), „Firkantike oisies un mafsim“ („Keturkampės raidės ir ženklai“, 1968), jo rinktiniai poezijos tomai yra litvakiškosios jidiš literatūros tąsa Izraelyje.
Places
- Ukmergės g., Vilniaus m. sav., Lietuva