Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais, grūdėtos tekstūros paviršius.

Paminklinis akmuo žudynių vietoje (u. k. 39211) Kauno IV-ajame forte (u. k. 10708) Plytinės gatvėje. Žudynių vieta paminkliniu akmeniu pažymėta 1967 metais, 1991 metais pastatytas naujas akmuo. Ant akmens išraižytas užrašas lietuvių ir hebrajų kalbomis: „ČIA, IV FORTE, 1941 M. NACIAI IR JŲ VIETINIAI TALKININKAI NUŽUDĖ APIE 4000 ŽYDŲ, VIEN RUGPJŪČIO 18 D. – DAUGIAU KAIP 500 KAUNO GETO INTELIGENTŲ“.

1873 m. vakarinės Rusijos imperijos sienos gynybai numatyta sukurti tvirtovių sistemą prie Nemuno ir Bugo. 1879 m. liepą Rusijos imperatorius Aleksandras II (1818–1881) pasirašė potvarkį dėl tvirtovės Kaune įkūrimo. IV-asis fortas priklauso 1-ajam gynybiniam tvirtovės žiedui. Fortas projektuotas tipinio forto F1879 pavyzdžiu, bet planas smarkiai modifikuotas, pritaikant prie vietos reljefo. 1892–1894 m. rekonstruoti forto statiniai, įrengtos dvi prieššturminių pabūklų slėptuvės, 1894 m. liepą sumontuotas ir forte išbandytas pagal karo inžinieriaus papulkininkio Dmitrijaus Lichačiovo (1853–1908) 1893 m. brėžinius Rulskio gamykloje pagamintas unikalus prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas, kuriam pastatytos betoninės slėptuvės. 1905 m. užbaigti tarpiniai puskaponieriai, 1914 m. kairiojo sparno kareivinės sustiprintos betonu. Per abu karus fortas rimčiau nenukentėjo. 1915 m. rugpjūtį, traukiantis įgulai, susprogdinta prieššturminių pabūklų slėptuvė, kliudytas šaudmenų sandėlis. 1915 m. Kauno tvirtovė atiteko vokiečiams.

1941 m. rugpjūčio 2 d. Kauno IV forte įvykdytos pirmosios žydų žudynės. TDA bataliono ir nacių kareiviai nušovė 209 žmones: 170 žydų, 33 žydes, 1 JAV žydą, 1 JAV žydę ir 4 lietuvių komunistus. Rugpjūčio 9 d. įvykdytos dar masiškesnės žudynės: sušaudyti iš kalėjimo A. Mickevičiaus gatvėje atvaryti 500–600 žydų vyrų ir moterų. Pasak K. Jägerio ataskaitos, 1941 m. rugpjūčio 9 d. IV forte nužudyti 534 žydai: 484 vyrai, 50 moterų. Trečioji masinių žudynių akcija įvyko 1941 m. rugpjūčio 18 d.: Kauno geto žydų taryba gavo geto komendanto SA haupšturmfiurerio F. Jordano įsakymą surinkti prie geto vartų žydų vyrus inteligentus, 534 žydų inteligentai atrinkti neva darbui Kauno miesto archyve. Tą pačią dieną jie nuvežti į IV fortą ir sušaudyti. Tarp nužudytųjų – Operos ir baleto teatro koncertmeisteris smuikininkas Robertas Stenderis, iš Lenkijos į Lietuvą atvykęs garsus kino režisierius Marekas Martensas, tapytojas A. Kaplanas, žurnalistas Maksas Volfovičius, daug gydytojų, inžinierių advokatų ir mokytojų. K. Jägerio ataskaitoje nurodyta, kad 1941 m. rugpjūčio 18 d. IV forte nužudyta 1812 žmonių: 698 žydai, 402 žydės, 1 lenkė, 711 geto žydų inteligentų. 1941 m. rugsėjo 26 d. nacių kareiviai ir lietuvių policininkai apsupo geto Ariogalos ir Veliuonos gatves, buvo atrinkti daugiausia seneliai, ligoniai ir moterys; oficiali prižastis –žydai esą šovė į vokiečių policijos karininką Vilį Kozlovskį. K. Jägerio ataskaitoje nurodyta, kad tą dieną IV forte (pasak kitų šaltinių – IX forte) nužudyti 1608 žydai: 412 vyrų, 615 moterų ir 581 vaikas.

Po Antrojo pasaulinio karo fortu naudojosi sovietų kariuomenės 108-asis oro desanto pulkas.