Autentiškas rankraštis - Šabsai Bliacherio poema „Jos paskutinis kelias“, užrašyta mėlynu rašalu sąsiuvinyje, priešlapyje – autoriaus dedikacija Jakovui Gensui. Vilniaus gete Bliacheris buvo vienas pagrindinių teatro steigėjų ir aktorių. Taip pat tapo Literatų ir menininkų sąjungos valdybos sekretoriumi. Parašė literatūros kūrinį Ein un cvancik un einer (Dvidešimt vienas ir vienas), skirtą žuvusiems iki 1942 m. žydų aktoriams atminti. Nužudytas 1944 m. Kloogos koncentracijos stovykloje Estijoje.

Poemoje jidiš kalba gete lyrinis subjektas laidoja savo motiną, ir šio įvykio fone perteikiamas visas motinos gyvenimo kelias bei rūsčios geto realijos. Tačiau kūrinyje nestinga ir stiprių poetinių emocinių proveržių:

"...Sūdriai krinta suakmenėjusi žemė…

Ir kastuvas po kastuvo

visiškai uždengia jo mamą.

Ir jam pasirodo:

Kastuvai

paskutinį kadiš sugirgžda,

o vėjas savo “Amen”

po laukus išnešioja…"