Vilnius. Petro ir Povilo bažnyčia su rodykle į HKP lagerį.

Po geto likvidavimo apie 1000 žydų buvo palikti dirbti „Kailio“ fabrike, 1000 žydų liko dirbti kariuomenės autoremonto dirbtuvėse HKP, apie 50 – karo ligoninėje ir 70 – gestapo dirbtuvėse. Šie keli šimtai kvalifikuotų darbininkų su šeimomis prieš pat geto likvidavimą buvo perkelti į du Subačiaus g. 37 esančius šešiaaukščius pastatus (dabar nr. 47 ir 49). Daugiausiai tai buvo mechanikai, skardininkai, šaltkalviai, stikliai, t.y. tie, kurie dar iki įsteigiant stovyklą, būdami gete, dirbo Heereskraftfahrpark/Ost/562 (sutrumpintai HKP) karinės technikos remonto dirbtuvių filialuose Olandų g., buvusiame lenkų poligone Verkių gatvės rajone ir autobusų parko garaže Savanorių g. 2. Vilniaus geto darbininkai žydai pritaikė automašinų variklius dirbti kietu kuru, remontavo tankus. Iš pradžių nedaugelis moterų dirbo autoremonto dirbtuvėse. Nuo 1944 m. žiemos beveik visos moterys pradėjo dirbti stovykloje – firmų E. Reitz Uniformwerke ir Meier Herbert užsakymu siūti bei taisyti karines uniformas. 1944 m. sausio mėn. HKP buvo 213 vaikų, 539 moterys, 486 vyrai (iš viso 1238 žmonės).
Šie žmonės 1944 m. liepos 3–4 d. buvo sušaudyti Paneriuose. Rastieji slėptuvėse buvo sušaudyti šalia stovyklos. Kai kam pavyko pasprukti. Keli šimtai slėpėsi geto slėptuvėse.