Nuo Lietuvos okupacijos pradžios žydams buvo nustatomi įvairūs suvaržymai bei nurodyta nešioti atpažinimo ženklus. 1941 m. birželio 25 d. karo komendanto K. von Ostmano skelbime nurodyta, kad visi žydai nuo 10 metų amžiaus privalo nešioti ant rankovės baltą raištį su geltona 10 cm Dovydo žvaigžde arba geltonu lopu. To paties von Ostmano 1941 m. liepos 3 d. įsakymu, visi žydai nepaisant amžiaus nuo liepos 8 d. privalo ant krūtinės ir nugaros nešioti skiriamuosius ženklus – geltonos medžiagos skritulius su raide „J“ (Jude). Rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto komisaras Hansas Hingstas išleido privalomą nutarimą Nr. 1, pagal kurį visi žydai buvo įpareigoti ant kairės krūtinės pusės ir nugaros nešioti geltoną Dovydo žvaigždę. Šis ženklas buvo nešiojamas visą geto egzistavimo laikotarpį.
Nuo 1943 m. vasario 7 d. Vilniaus gete buvo vykdoma kalinių perregistracija ir išduodami nauji asmens dokumentai bei numerėliai. Numerėliai buvo pagaminti iš paprastos skardos, apvalūs.  Juose buvo iškalta Dovydo žvaigždė, o jos trijuose kampuose raidės WG (Vilniaus getas) bei W arba M (moteris arba vyras). Viršuje buvo skylutė virvelei. Numerėlį buvo draudžiama nusiimti nuo kaklo ir dieną, ir naktį.